Viso knygų: 32
    el. paštaskodas
    MOKINIŲ FIZINIO AKTYVUMO EDUKACIJA
    TURINYS
    PRATARMĖ
    ĮVADAS
    I. MOKINIŲ FIZINIO AKTYVUMO EDUKACIJOSTEORINIAI ASPEKTAI
    1.1. Fizinis aktyvumas – žmogaus gyvybės požymis, sveikatos ir darbingumoversmė
    1.2. Fizinio aktyvumo ir sveikatos ryšys
    1.3. Fizinio aktyvumo edukacija kaip humanistinių vertybių ugdymoveiksnys
    1.4. Veiksniai, darantys poveikį mokinių fiziniam aktyvumui
    1.4.1. Socialinė aplinka ir ugdymas
    1.4.2. Šeimos vaidmuo ugdant vaikų fizinį aktyvumą
    1.4.3. Mokyklos įtaka mokinių fiziniam aktyvumui
    1.4.4. Kūno kultūros mokytojas – mokinių fizinių galių irsveikatos ugdytojas
    1.4.5. Šeimos ir mokyklos partnerystė kaip integralus sveikatinimofiziniu aktyvumu veiksnys
    1.4.6. Kiti veiksniai, darantys poveikį mokinių fiziniamaktyvumu
    II. MOKINIŲ FIZINIO AKTYVUMO KOMPETENCIJOS EDUKACIJAANKSTYVOJOJE JAUNYSTĖJE. KONCEPTUALUSIS PAGRINDIMAS
    2.1. Mokinių fizinio aktyvumo kompetencijos edukacijos aktualumasreglamentuojančių dokumentų kontekste
    2.2. Mokinių poreikis ugdytis fizinio aktyvumo kompetenciją bendrojougdymo mokykloje
    2.3. Fizinio aktyvumo esminiai parametrai
    2.4. Fizinio aktyvumo kompetencijos struktūra ir esminiai dėmenys
    III. MOKINIŲ FIZINIO AKTYVUMO KOMPETENCIJOS EDUKACIJOSTYRIMO METODOLOGIJA
    3.1. Tyrimo loginė seka ir metodai
    3.2. Diagnostinio tyrimo metodologija: mokinių ir tėvų anketinėapklausa
    3.3. Pedagoginio eksperimento metodologija
    3.4. Kokybinio tyrimo metodologija
    3.5. Tyrimo etikos principai
    IV. PAAUGLIŲ SVEIKATOS VERTINIMAS, NEGALAVIMAI IR FIZINISAKTYVUMAS
    4.1. 13–14 metų paauglių sveikatos vertinimas ir negalavimai: tėvų nuomonė
    4.2. 13–14 metų paauglių savo sveikatos vertinimas ir negalavimai
    4.3. Paauglių sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas ugdymorealybėje
    4.4. Tėvų nuomonė apie vaikų praleidžiamą laiką lauke ir judėjimą
    V. MOKINIŲ SĖDIMOJI VEIKLA, MOKYMASIS, MIEGAS IRSVEIKATA
    5.1. Tėvų nuomonė apie vaikų sėdimąsias veiklas sveikatos požiūriu
    5.2. Tėvų nuomonė apie vaikų mokymosi krūvius ir jų ryšįsu sveikata
    5.3. Paauglių nuomonė apie mokymosi krūvius
    5.4. Paauglių miego režimas: tėvų ir paauglių nuomonių analizė
    VI. PAAUGLIŲ SVEIKATOS GERINIMO EDUKACINĖSPRIELAIDOS
    6.1. Priežastys, sąlygojančios mokinių fizinį pasyvumą ir su tuo susijusiusnegalavimus
    6.1.1. Sėdimosios veiklos trukmės ir sveikatos sąsajos: paaugliųnuomonė
    6.1.2. Negalavimų priežastys: paauglių nuomonių esminiaipožymiai
    6.1.3. Tėvų nuomonių apie vaikų mokymosi, fizinio aktyvumo irsveikatos sąsajas raiška
    6.1.4. Paauglių fizinio aktyvumo ir gyvensenos požymių sąsajos:popamokinė veikla, buvimas lauke ir neformalusisugdymas(is)
    6.1.5. Paauglių fizinio aktyvumo ir negalavimų sąsajos
    6.2. Paauglių ir tėvų nuomonės apie sveikatą gerinančius veiksnius
    6.2.1. Paauglių nuomonė apie sveikatą gerinančius veiksnius
    6.2.2. Tėvų nuomonė apie vaikų edukacinį veiklinimą sveikatosstiprinimo aspektu
    6.2.3. Tėvų ir pedagogų konstruktyvi veikla, ugdant naudingą sveikataipaauglių elgesį
    VII. FIZINIO AKTYVUMO KOMPETENCIJOS EDUKACIJAANKSTYVOJOJE JAUNYSTĖJE. PEDAGOGINIO EKSPERIMENTOREZULTATAI
    7.1. 13–14 metų nesportuojančių mergaičių fizinio aktyvumo raiškosypatumai
    7.2. Kūno kultūros mokytojų nuomonių apie mokinių fizinį aktyvumąanalizė (standartizuoto interviu rezultatai)
    7.3. Sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo edukacijos ypatumai sveikatospriežiūros specialisto darbe
    7.4. Fizinio aktyvumo kompetencijos ir ugdymo technologijos ryšys
    APIBENDRINIMAS
    IŠVADOS
    LITERATŪRA
    SUMMARY
    DALYKINĖS SĄVOKOS
    PAGRINDINIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ

    Knyga neprieinama