Viso knygų: 32
    el. paštaskodas

    Mokyklų vadovų kompetencijų ugdymas

    Monografija

      
    AutoriusJulija Melnikova
    ISBN 978-609-481-017-6
    DOI
    LeidyklaKlaipėdos universiteto leidykla
    Leidimas1
    Išleidimo metai2018
    Puslapių sk.296

    Anotacija

    Knygą "Mokyklų vadovų kompetencijų ugdymas" sudaro įvadas, trys dalys ir diskusija. |vade pagrindžiama tyrimo problema, aptariamas temos aktualumas, apibrėžiamas tyrimo objektas ir dalykas, tikslas, iškeliami tyrimo uždaviniai, pristatomas metodologinis pagrindimas, tyrimo teorinis ir praktinis naujumas ir reikšmingumas.

    Pirmojoje dalyje analizuojamos mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) ir mokyklos tobulinimo sąryšingumo švietimo vadybos paradigmų virsmo kontekste teorinės prielaidos. Paradigminis požiūris j švietimo organizavimą monografijoje pasitelkiamas kaip konteksto analizės alternatyva, t. y. apibendrinta švietimo vadybos paradigmų analizė leido aprašyti švietimo srityje vykstančius procesus, siejant juos su besikeičiančios visuomenės poreikiais, mokyklos, kaip organizacijos, kaita, mokyklos vadovo vaidmens transformacijomis. Monografijoje akcentuojama, kad vadovavimas mokyklai - tai svarbiausia sėkmingos mokyklos veiklos dominantė. Švietimo vadybos paradigmų virsmas lemia vadovavimo mokyklai kaitą, todėl keičiasi mokyklų vadovų veiklos sritys ir funkcijos, vadovavimo modeliai, kompetencijos. Sisteminės kaitos sąlygomis mokyklos vadovas turi būti suvokiamas kaip kaitos iniciatorius ir įgyvendintojas, disponuojantis tam būtinomis kompetencijomis, savo vadovavimu užtikrinantis mokyklos tobulinimą. Todėl teigiama, jog kompetencijų ugdymas(is) yra esminis mokyklos tobulinimą skatinantis veiksnys. Monografijoje aptariamas mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) organizavimas švietimo vadybos paradigmų virsmo kontekste, pabrėžiama, kad šis procesas turi remtis tikslingumo, nuoseklumo bei sistemingumo principais ir laiduoti aktualių kompetencijų įgijimą bei plėtojimą. Kompetencijų ugdymo(si) kokybę lemia turinio, proceso, konteksto, vertinimo ypatumai. Teorinės literatūros analizės pagrindu projektuojamas mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) ir mokyklos tobulinimo sąryšingumo teorinis modelis.

    Antrojoje dalyje pristatoma mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) švietimo vadybos paradigmų virsmo kontekste empirinio tyrimo metodika. Akcentuojama, kad mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) tyrimas, projektuojant jį į mokyklos tobulinimą, yra sudėtingas kompleksinis procesas, reikalaujantis skirtingų tyrimo metodų, todėl pagrindžiama tyrimo metodika ir logika, išskiriami tyrimo etapai, išsamiai pristatomi tyrimo instrumentai.

    Trečioji dalis skirta mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) švietimo vadybos paradigmų kontekste optimizavimo galimybėms, siejant jas su mokyklos tobulinimu, pagrįsti. Empirinio tyrimo rezultatai leido nustatyti, kad Lietuvoje efektyvų mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si), kaip sistemos, funkcionavimą riboja susiformavę mokyklų vadovų vaidmenys, veiklos sritys ir funkcijos, vadovavimo modeliai, tradicinio viešojo administravimo bei naujosios viešosios vadybos paradigmų vyravimas Lietuvos švietimo sistemoje, kompetencijų ugdymo patirties, tradiciji stoka, lemianti mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) modelio neapibrėžtumą Tyrimo duomenų analizės pagrindu išskiriamos Lietuvos mokyklų vadovų kompe tencijų ugdymo(si) optimizavimo galimybės.

    Diskusijoje pagrindžiama, kad kompetencijų ugdymo ir mokyklos tobulinimo są ryšingumo teorinis modelis sudaro prielaidas kompetencijų ugdymo(si), kaip siste mos, optimizavimui sisteminės kaitos paradigmoje.

    Tyrimo rezultatai ir tyrimo pagrindu pateiktos rekomendacijos gali būti reikšmin gos socialinių mokslų atstovams: mokslininkams ir tyrėjams; praktikams: švietimo po litikams, mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) organizatoriams, inicijuojantiem: bei įgyvendinantiems mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) pokyčius, patiem; mokyklų vadovams ir visiems, projektuojantiems vadybinę karjerą švietimo srityje.