Anotacija

Ši monografija skirta svarbiausių baltiškos pagonybės elementų – lietuvių ir prūsų dievų atvaizdų; šventyklų, šventviečių, aukviečių bei jose apeigoms vadovavusių kulto tarnų – žynių – charakteristikai. Siekiama ne tiek fiksuoti tam tikro laikotarpio situaciją, kiek parodyti pagoniškųjų kulto vietų ir kulto tarnų raidą, ypač atkreipiant dėmesį į jų būvį iki krikščionybės (XIII–XIV a.), pirmuosius du šimtmečius po krikščionybės (XV– XVI a.), religiniu sinkretizmu pasižymėjusią XVII a. pabaigą – XVIII a. pradžią bei laikotarpį, kuriuo fiksuojamos ir įvairiais pavidalais reiškiasi aptariamųjų pagoniškosios religijos elementų refleksijos (XIX–XXI a.).