Анотація

Ši knyga yra apie tai, kaip Lietuvai sekasi kurti, neretai sudėtingai ir ne visiškai sėkmingai,
dabartį, kuri turėtų ateities perspektyvą. Analizuojamas Lietuvos politinis režimas – valstybės ir visuomenės ryšys kuriant politinę valdžią. Ieškoma atsakymo į klausimą, koks politinis
režimas yra palankus Lietuvos virsmui sparčios raidos kraštu, kad būtų išvengta esivejančio
krašto likimo? Pasitelkiant „istorinės tinginystės“ metaforą, kritikuojama evoliucinė modernizacijos teorija ir teigiamos mezosituacinio racionalizmo analitinės bei piecemeal inžinerijos praktinės galimybės. Demokratijos krizės aplinkoje Lietuvos perspektyva siejama su prodemokratine postdemokratija, projektuojama kaip laipsniškos ir dalinės postkomunizmo ir postliberalizmo konvergencijos rezultatas. Taigi ši knyga yra ne apie „dėsningą“ demokratizaciją ar „nedėsningą“ dedemokratizaciją, bet apie naujų socialinio gyvenimo formų, taip pat demokratijos kitų versijų, tikėtinumą Lietuvoje.
Autorius stengėsi, kad knyga būtų skaitoma ne tik mokslininkų, bet ir studentų, taip pat politikos aktualijoms atidžios publikos.