Edukologija. Pedagogika

Neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo metodologinės strategijos

Elvyra Acienė, Indrė Dirgėlienė

DARNUS VADOVAVIMAS PRAKTINIS VADOVAS

LIGITA ŠIMANSKIENĖ, ERIKA ŽUPERKIENĖ

Metodinėje mokomojoje knygoje išdėstyta darnaus vadovavimo samprata, pateikiami būdai, galintys padėti siekti darnaus vadovavimo, pateikiant galimas tyrimo metodologijas ir klausimynus kiekvienai sudedamajai daliai. Darnų vadovavimą įgyvendinti nelengva – tai priklauso ne tik nuo vadovo gebėjimų ir pasiryžimo, svarbu išlaikyti nuolatinį dėmesį ir sutelkti pastangas siekiant pažangos, atsižvelgti į organizacijos ir visuomenės poreikius. Metodinė mokomoji knyga skirta aukštųjų mokyklų studentams, verslo ir valstybinių institucijų vadovams (darbuotojams), kuriems rūpi tinkamas darbuotojų nukreipimas įgyvendinti norimus tikslus, siekiant vadovavimo darnos

Mokyklų vadovų kompetencijų ugdymas

Julija Melnikova

Knygą "Mokyklų vadovų kompetencijų ugdymas" sudaro įvadas, trys dalys ir diskusija. |vade pagrindžiama tyrimo problema, aptariamas temos aktualumas, apibrėžiamas tyrimo objektas ir dalykas, tikslas, iškeliami tyrimo uždaviniai, pristatomas metodologinis pagrindimas, tyrimo teorinis ir praktinis naujumas ir reikšmingumas.

Pirmojoje dalyje analizuojamos mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) ir mokyklos tobulinimo sąryšingumo švietimo vadybos paradigmų virsmo kontekste teorinės prielaidos. Paradigminis požiūris j švietimo organizavimą monografijoje pasitelkiamas kaip konteksto analizės alternatyva, t. y. apibendrinta švietimo vadybos paradigmų analizė leido aprašyti švietimo srityje vykstančius procesus, siejant juos su besikeičiančios visuomenės poreikiais, mokyklos, kaip organizacijos, kaita, mokyklos vadovo vaidmens transformacijomis. Monografijoje akcentuojama, kad vadovavimas mokyklai - tai svarbiausia sėkmingos mokyklos veiklos dominantė. Švietimo vadybos paradigmų virsmas lemia vadovavimo mokyklai kaitą, todėl keičiasi mokyklų vadovų veiklos sritys ir funkcijos, vadovavimo modeliai, kompetencijos. Sisteminės kaitos sąlygomis mokyklos vadovas turi būti suvokiamas kaip kaitos iniciatorius ir įgyvendintojas, disponuojantis tam būtinomis kompetencijomis, savo vadovavimu užtikrinantis mokyklos tobulinimą. Todėl teigiama, jog kompetencijų ugdymas(is) yra esminis mokyklos tobulinimą skatinantis veiksnys. Monografijoje aptariamas mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) organizavimas švietimo vadybos paradigmų virsmo kontekste, pabrėžiama, kad šis procesas turi remtis tikslingumo, nuoseklumo bei sistemingumo principais ir laiduoti aktualių kompetencijų įgijimą bei plėtojimą. Kompetencijų ugdymo(si) kokybę lemia turinio, proceso, konteksto, vertinimo ypatumai. Teorinės literatūros analizės pagrindu projektuojamas mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) ir mokyklos tobulinimo sąryšingumo teorinis modelis.

Antrojoje dalyje pristatoma mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) švietimo vadybos paradigmų virsmo kontekste empirinio tyrimo metodika. Akcentuojama, kad mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) tyrimas, projektuojant jį į mokyklos tobulinimą, yra sudėtingas kompleksinis procesas, reikalaujantis skirtingų tyrimo metodų, todėl pagrindžiama tyrimo metodika ir logika, išskiriami tyrimo etapai, išsamiai pristatomi tyrimo instrumentai.

Trečioji dalis skirta mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) švietimo vadybos paradigmų kontekste optimizavimo galimybėms, siejant jas su mokyklos tobulinimu, pagrįsti. Empirinio tyrimo rezultatai leido nustatyti, kad Lietuvoje efektyvų mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si), kaip sistemos, funkcionavimą riboja susiformavę mokyklų vadovų vaidmenys, veiklos sritys ir funkcijos, vadovavimo modeliai, tradicinio viešojo administravimo bei naujosios viešosios vadybos paradigmų vyravimas Lietuvos švietimo sistemoje, kompetencijų ugdymo patirties, tradiciji stoka, lemianti mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) modelio neapibrėžtumą Tyrimo duomenų analizės pagrindu išskiriamos Lietuvos mokyklų vadovų kompe tencijų ugdymo(si) optimizavimo galimybės.

Diskusijoje pagrindžiama, kad kompetencijų ugdymo ir mokyklos tobulinimo są ryšingumo teorinis modelis sudaro prielaidas kompetencijų ugdymo(si), kaip siste mos, optimizavimui sisteminės kaitos paradigmoje.

Tyrimo rezultatai ir tyrimo pagrindu pateiktos rekomendacijos gali būti reikšmin gos socialinių mokslų atstovams: mokslininkams ir tyrėjams; praktikams: švietimo po litikams, mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) organizatoriams, inicijuojantiem: bei įgyvendinantiems mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo(si) pokyčius, patiem; mokyklų vadovams ir visiems, projektuojantiems vadybinę karjerą švietimo srityje.

Patirtinis ugdymas(-is) vaikystėje: šiuolaikinės medijos ir informacinių komunikacinių technologijų galimybės

Rasa Braslauskienė Aida Norvilienė Gražina Šmitienė Reda Vismantienė

Patirtinio ugdymo samprata ir jos pažinimas svarbus kiekvienam ugdytojui. Patirtinio ugdymo pagrindas yra asmens tobulėjimas, pasiekiamas per asmeniškai įprasmintą patirtį, atradimus, dalyvavimą. Medijų, informacinių ir komunikacinių priemonių vaidmuo vaikystėje, ugdymąsi skatinančių aplinkų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigose kūrimo, patirtinio mokymosi organizavimo aspektai yra aktualūs visų aukštųjų mokyklų studentams, kurie baigę studijas ketina dirbti pedagoginį darbą, taip pat pedagogams, kurie dirba ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo įstaigose. Rengiant šią studijų knygą, siekta studentus ir pedagogus supažinti su patirtinio ugdymo bei ugdymosi sampratų geneze, medijų, informacinių ir komunikacinių priemonių ugdomuoju vaidmeniu vaikystėje, šio ugdymo(-si) didaktiniais aspektais, aktualiomis mokymo(-si) vaikystėje technologijomis, įvairiais patirtinio ugdymo(-si) metodais. Studijų knyga bus naudinga ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo pedagogams, kitiems švietimo sistemos darbuotojams, siekiantiems tobulinti ugdomąją veiklą. Ja gali pasinaudoti ir dėstytojai, studijų procese taikantys medijų, informacinių ir komunikacinių technologijų principus, pateiktus metodus pritaikydami studentų ir savo veiklai. Lietuvoje mokomųjų priemonių šia tematika stinga, to¬dėl autorės tikisi, kad studijų knyga bus naudinga visiems, besidomin¬tiesiems patirtiniu ugdymu(-si) vaikystėje.



Leidinyje atskleidžiami ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų patirtinio ugdymo ir ugdymosi sampratų metakontekstai, aktualizuojamos šiuolaikinės medijos, informacinių ir komunikacinių technologijų galimybės ugdyti(-s) vaikystėje.



Studijų knygą sudaro trys skyriai. Pirmame skyriuje pristatomos patirtinio ugdymo ir ugdymosi sampratos, jų istorinės ištakos, būtinos ugdymo(-si) sąlygos ir veiksniai, pateikiamos patirtinio ugdymo(-si) vaikystėje didaktinės rekomendacijos.

Antrame skyriuje apžvelgiamos šiuolaikinės medijos ir medijų raštingumo ugdymo(-si) vaikystėje samprata, esminiai bruožai, vaikų medijinio raštingumo ugdymo galimybės bei ribojimai.

Trečiame skyriuje pristatoma informacinių ir komunikacinių technologijų samprata, šių technologijų įvairovė ikimokykliniame ugdyme, jų vaidmuo mokymo(-si) situacijose šeimoje bei ugdymo įstaigoje.

Kiekviename skyriuje pateiktos užduotys skatins apmąstyti perskaitytą informaciją ir ją praktiškai pritaikyti. Klausimai padės studijuoti medžiagą savarankiškai ir įvertinti savo supratimą.

Edukacinis eksperimentas

Liudmila Rupšienė Aušra Rutkienė

Knygoje-vadovėlyje "Edukacinis eksperimentas" pateikiami edukacinio eksperimento teoriniai ir metodologiniai aspektai, jo samprata, tipai, kokybė ir jo planavimas. Taip pat pateikiama informacija apie kintamuosius, neparametrinę ir parametrinę analizę.